šešetas

1 šẽšetas num. col. su gen. (1) Š, NdŽ, DŽ, KŽ; R323, R, MŽ, N, M, L, šešė́tas (1) K, Rtr 1. KlbIII80(Mlk), GrvT31, Dsn, Jnš šeši (apie daiktų grupę): An tokios ūkės laikydavo penketą šẽšetą arklių LKKXI195(Škn). Šẽšetas vaikelių – kaip pupučiai visi Krn. Šẽšetas arklių nepaveža Dkš. Palikom šẽšetą kiaulių, šẽšetą avelių Sem. Yra šẽšetas galvijų pagrėbtų J. Anas pekaus turi šẽšetą galvų Zt. Trys avykos atvedė šẽšetą jėrukų Zt. Atvažiavo in šẽšeto arklių čigonai Aps. Šẽšetas vaikų – aš septintas Rod. Motka pamirė – šẽšetas vaikų paliko Lz. Lyg šẽšetui metų buvom be kelnių Dglš. Lietuvių kalboje dvibalsių yra šešetas J.Jabl. Sakė, atvažiuosiu šẽšetu žirgelių, o čia atvažiavo viena kumelaite DrskD156. Kiek stubos kampų, tiek mano vaikų, o dar užpečkėly dar šešetė̃lis JD871. Kur kampelis, tę vaikelis, in pripečko penketukas, ažu pečio šešetùkas Dv. O po šešetui dienų ėmė Jėzus su savim Petrą ir Jokūbą, ir Joną ir užvedė juos and aukšto kalno Ch¹Mr9,2. ^ Vienas tėvas šešetą vaikų išmaitina, o šešetas vaikų vieną tėvą neišmaitina LTsV160. 2. NdŽ apytikris šešių kiekis: Sugavau žuvų kuntų šẽšetą Dglš.